2026 m. kovo 4 d. Ukmergėje įvyko pasitarimas dėl planuojamos miesto skvero (Vytauto gatvėje 30A) rekonstrukcijos. Pagal rekonstrukcijos projektą skvere nebeturėjo likti memorialo Vyčio apygardos partizanų vadui Juozui Krikštaponiui.
Primename, kad paminklinis akmuo Vyčio apygardos partizanų vadui Juozui Krikštaponiui buvo pastatytas 1996 m. tremtinių ir politinių kalinių surinktomis aukomis. Memorialą pašventino viena ryškiausių Lietuvos dvasininkų ir disidentų asmenybių – kunigas, politinis kalinys, kovotojas už tikėjimo ir tautos laisvę monsinjoras Alfonsas Svarinskas, o aikštei buvo suteiktas Juozo Krikštaponio vardas.
Memorialas dingo
2019 m. aikštės pavadinimas buvo panaikintas, o 2023 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) įsakymu rekomendavo memorialą pašalinti. Bet 2025 m. teismas panaikino šį įsakymą ir apgynė J. Krikštaponio vardą. Po teismo sprendimo nustatyta, kad sprendimai dėl memorialinių objektų turi būti derinami su Ukmergės tremtinių sąjunga.
Nepaisant to, rengiant skvero rekonstrukcijos projektą memorialas dingo.
Tautos forumas, Lietuvos žmogaus teisių organizacijos, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS) ir kitos visuomeninės organizacijos kreipėsi į visuomenę ir patriotines organizacijas, kviesdamos projekto svarstymo dieną rinktis prie Ukmergės miesto savivaldybės ir stabdyti galimą Lietuvos laisvės kovų istorinės atminties naikinimą. Kadangi projektą mėginta svarstyti nuotoliniu būdu, jos pareiškė, kad vien nuotolinio svarstymo, kai sprendžiamas istorinės atminties likimas, nepakanka.
Prieš tai Tautos forumas oficialiame 2026 m. vasario 23 d. reikalavime, adresuotame Ukmergės rajono savivaldybės administracijai, savivaldybės tarybai, merui, taip pat valstybės institucijoms, Seimui, Prezidentūrai pabrėžė, kad nekvestionuoja miesto erdvių atnaujinimo ir palaiko iniciatyvas, kurios puoselėja vieną seniausių Lietuvos miestų – gilias istorines šaknis ir išskirtinį kultūrinį paveldą turinčią Ukmergę.
Įstatymų privalu laikytis
Vis dėlto TF teigimu, miesto modernizavimas negali būti vykdomas istorinės atminties sąskaita. Pasak kreipimosi autorių, naujajame skvero rekonstrukcijos projekte J. Krikštaponio memorialas nėra numatytas, todėl kyla abejonių, ar bus laikomasi teismo sprendimo bei bendruomenės lūkesčių. Negalima kalbėti apie modernią, augančią Ukmergę, kurios centre ištrinamas Lietuvos laisvės kovų ženklas. Negalima kurti ateities, paniekinant istoriją.
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintus veiklos principus, savivaldybė privalo užtikrinti gyventojų dalyvavimą tvarkant viešuosius reikalus, laikytis skaidrumo, atsakomybės ir teisėtumo principų. Gyventojų dalyvavimas negali būti formalus ar imituojamas.
Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 37 ir 38 straipsnius, visuomenės dalyvavimas teritorijų planavimo procese turi būti realus ir veiksmingas. Vien tik nuotolinis svarstymas, kai sprendžiami jautrūs kultūrinės atminties ir memorialiniai klausimai, neužtikrina visapusiško ir sąžiningo visuomenės įtraukimo. Nesuteikti galimybės gyvai diskutuoti, užduoti klausimus bei susipažinti su visa projekto medžiaga, gali būti vertinama kaip esminis procedūrinis pažeidimas.
Savo ruožtu Lietuvos žmogaus teisių organizacijos yra pareiškusios, kad paminklinio akmens Vyčio apygardos partizanų vadui Juozui Krikštaponiui išsaugojimo klausimas yra tiesiogiai susijęs su konstituciniais teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, visuomenės dalyvavimo viešųjų reikalų sprendime bei istorinės atminties išsaugojimo principais.
Sprendimai dėl memorialinių objektų negali būti priimami ignoruojant įsiteisėjusius teismų sprendimus, kompetentingų institucijų rekomendacijas bei suinteresuotos visuomenės grupių – tremtinių, politinių kalinių ir vietos bendruomenės lūkesčius, pastarosios teisę būti tinkamai informuotai ir dalyvauti sprendimų priėmimo procese.
Netarnauti Kremliaus propagandai
Vien faktas, kad Ukmergės rajono savivaldybė, nesitardama su visuomene ir apie tai tinkamai jos neinformavusi, panaikino Juozo Krikštaponio aikštės pavadinimą dangstydamasi adresų „tvarkymo“ būtinybe, rodo atvirą panieką laisvės kovotojų atminimui ir Lietuvos laisvės kovų istorijai.
Esant sudėtingai geopolitinei situacijai, kai informacinės ir istorinės atminties klausimai tampa nacionalinio saugumo dalimi, tokie sprendimai kelia grėsmę mūsų bendram saugumui, nes jie skaldo visuomenę ir akivaizdžiai tarnauja Lietuvai nedraugiškų valstybių agresyviems informaciniams tikslams – Kremliaus propaganda teigė ir teigia, kad visi pokario partizanai buvo fašistai ir žydšaudžiai.
Todėl, palaikydami Tautos forumo reikalavimą žmogaus teisių gynėjai, ragino Ukmergės rajono savivaldybės administraciją, Savivaldybės tarybos narius ir merą ne tik formaliai laikytis teisės aktuose nustatytų aikštės planavimo ir viešinimo procedūrų bei užtikrinti realų visuomenės dalyvavimą, bet ir imtis visų būtinų veiksmų tinkamai išsaugoti Vyčio apygardos partizanų vado Juozo Krikštaponio paminklą bei jo memorialinę paskirtį.
Sutarta tęsti dialogą
Taigi 2026 m. kovo 4 d. Tautos forumo, LPKTS ir kitų patriotinių visuomeninių organizacijų atstovai rinkosi į taikų piketą prie Ukmergės rajono savivaldybės dėl susirūpinimo J. Krikštaponio paminklo likimu. Šis protestas kilo po to, kai 2026 m. vasario 12 d. Ukmergės rajono savivaldybė oficialiai pristatė informaciją apie „Viešosios erdvės Vytauto g. 30A, Ukmergėje, sutvarkymo projektą“, kuriame J. Krikštaponio paminklas nebuvo numatytas kaip išliekantis elementas, o veikiau traktuojamas kaip trukdis naujai planuojamai skvero architektūrai.
Susitikime dalyvavo meras Darius Varnas su ir mero pavaduotoju. LPKTS atstovė Aldona Kalesnikienė minėjo, kad siekiama atkreipti dėmesį į istorinio atminimo išsaugojimą ir visuomenės teisę dalyvauti priimant su miesto atmintimi susijusius sprendimus.
Jau minėta, kad Ukmergės miesto želdinimo plane J. Krikštaponio skvero (sąraše Nr. 11) sutvarkymas buvo numatytas, o pats paminklinis akmuo – įvardytas kaip esminė skvero dalis. Jame rašoma:
„J. Krikštaponio skveras yra dešiniajame Šventosios upės krante, Vytauto gatvėje. Skveras–aikštė buvo pavadintas J. Krikštaponio – pirmojo Vyčio apygardos vado Juozo Krikštaponio (Krištaponio), žuvusio 1945 m. sausio 12 d. mūšyje su NKVD kariuomene Užulėnių miške, garbei. Skvere–aikštėje atminimui pastatytas paminklinis akmuo. Skvere esanti danga sutrupėjusi, veja skurdi, auga apie 60 metų amžiaus paprastosios liepos, kurių būklė gera, tačiau pasigendama tarpinių želdinių (krūmų, gėlynų) ir pan. J. Krikštaponio skvere trūksta želdinių, kurie atskirtų skvero teritoriją nuo gyvenamojo daugiaaukščio pastato. Yra įrengti keli suolai, šiukšliadėžė. Betoninės plytelės, kuriomis išklota skvero teritorija, yra prastos būklės, vietomis ištrupėjusios, suskilusios. Betoninių plytelių dangą galima būtų mažinti, įrengti daugiamečių augalų gėlynų.“
Tokiu būdu dar ankstesniame dokumente J. Krikštaponio paminklinis akmuo buvo traktuojamas kaip integrali skvero dalis. Natūralu, kad jo neįtraukimas į 2026 m. projektą sukėlė visuomenės nerimą ir paskatino patriotinės bendruomenės protestą.
Buvo planuojama patvirtinti kuo skubiau
Nepasitenkinimo banga kilo ir dėl to, kad projektą buvo planuojama patvirtinti kuo skubiau, viešinimas buvo numatytas nuotoliniu būdu, neužtikrinant realaus visuomenės dalyvavimo, taip pat ir dėl savivaldybėje panaikintos anksčiau veikusios paminklo klausimą nagrinėjusios darbo grupės, o vietoj jos buvo sudaryta nauja, kuri, visuomenės vertinimu, nepakankamai atspindėjo skirtingas bendruomenės nuomones.
Pagal Ukmergės rajono savivaldybės 2025–2027 m. strateginį veiklos planą, skvero sutvarkymui numatytas kombinuotas finansavimas (ES, SB, VB). Tai reiškia, kad projektas yra įtrauktas į platesnę miesto viešųjų erdvių modernizavimo strategiją. Toks finansavimo modelis (ypač ES lėšos) reikalauja griežto projekto atitikimo „modernios ir neutralios viešosios erdvės“ kriterijams ir gali būti naudojamas kaip argumentas pašalinti J. Krikštaponio paminklą, teigiant, kad jis „nedera“ prie naujai suprojektuotos infrastruktūros (terasų, poilsio zonų).
Po šiemet vasario 6 d. vykusio Tarybos posėdžio savivaldybės administracija suaktyvino skvero projekto viešinimą – tikėtina, siekdama iki kovo 26 d. Tarybos posėdžio spėti parodyti, kad techninis projektas jau „sulaukė visuomenės pritarimo“.
Todėl protesto dalyviai pateko į savivaldybę ir liko stebėti bei aktyviai dalyvauti numatyto paminklo teritorijos vizualizacijos projekto svarstyme.
Projekto autoriai, kuriuos atstovavo Jonas Gaižauskas, sulaukė klausimų dėl paminklo: paskelbtose sąlygose nebuvo numatyta memorialo išsaugojimas, buvo užsiminta, kad paminklinis akmuo bus iškeltas, ir buvo prašoma patvirtinti, ar tokia projektavimo užduotis iš tiesų buvo gauta – be paminklo.
Projektuotojų atstovas patikino, kad sprendimus dėl paminklo jie nesprendžia – tai daro savivaldybės sudaryta komisija. Projektuojant buvo svarstoma akmenį iškelti, tačiau konkrečių sprendimų projektuotojai nepriima.
Meras Darius Varnas pasitikslino, kur yra nurodyta, kad paminklinis akmuo bus iškeltas. Jautėsi pasimetimas dėl nesusikalbėjimo, keitėsi nuomonės, o projektuotojas prisiminė, kad paminklą buvo planuojama iškelti į kitą vietą.
Vėliau buvo pasiūlyta, kad paminklą būtų pravartu atnaujinti, pakeičiant jo pagrindą, ir siūlyta susikooperuoti bei parašyti raštą savivaldybei. Dalyviai atkreipė dėmesį, kad savivaldybei raštai jau buvo siunčiami, bet atsakymų nesulaukta – tik priekaištų dėl domėjimosi.
Meras patikino, kad jis nesiruošia nieko daryti su paminklu, o projektuotojai taip pat negali spręsti šio klausimo, nes jie atvykę iš kito miesto. Projekto autoriai patikino, kad šiuo metu projekto viešinime jie nieko nedaro su paminklu, nes neturi įgaliojimų, teisių ar nurodymų. Visus sprendimus priims savivaldybės komisija.
Meras, nesupratęs piketo esmės, konstatavo: „Jeigu jums reikia, kad paminklas liktų čia ir nebūtų perkeltas į kitą, galbūt garbingesnę vietą, tegul jis ir lieka.“ Vėliau jis vardijo galimas garbingesnes vietas, į kurias paminklas galėtų būti perkeltas.
Skvero sutvarkymas susijęs su regioniniu finansavimu
Dalyviai priminė, kad šis klausimas lietuviams yra labai jautrus, ir teiravosi, ar šis skveras yra svarbus miestui. Atsakydamas meras pripažino, kad skvero sutvarkymas susijęs su regioninio finansavimo lėšomis. Pasak jo, norint gauti šias lėšas, reikia atitikti tam tikras sąlygas – aiškiai pagrįsti, kam projektas bus įgyvendinamas, su kuo ir kodėl. Jei projektas neatitinka bent vieno iš reikalavimų, finansavimas gali būti nesuteiktas.
Meras taip pat pažymėjo, kad regionui yra skirta apie 30 mln. eurų, iš kurių jau įgyvendinta nemažai projektų. Jei projektas nebus finansuojamas regiono lėšomis, šios lėšos gali likti neįsisavintos.
LPKTS valdybos pirmininkas Vladas Sungaila kvietė ieškoti kompromiso, kad visos šalys būtų patenkintos galutiniu rezultatu. Laukia kitas projekto svarstymo etapas.
Susitikimo dalyviai pabrėžė, kad tokie memorialiniai ženklai yra svarbi Lietuvos istorijos ir laisvės kovų atminties dalis, todėl sprendimai dėl jų likimo turėtų būti priimami atsakingai ir įtraukiant visuomenę.
Diskusijoje taip pat akcentuota, kad istorinės atminties objektai miestų viešosiose erdvėse turi ne tik simbolinę, bet ir edukacinę reikšmę – jie primena jaunajai kartai apie Lietuvos partizanų kovas ir okupacijų laikotarpio patirtis.
Susitikimo pabaigoje sutarta tęsti dialogą tarp savivaldybės ir visuomeninių organizacijų atstovų, siekiant rasti sprendimus, kurie užtikrintų istorinės atminties išsaugojimą bei derėtų su planuojamais miesto viešųjų erdvių atnaujinimo projektais.
Raimundo Kaminsko ir Neringos Paškevičienės nuotraukos.