Tautos forumas (TF) išplatino kreipimąsi, kuriame smerkiamas Valstybinė lietuvių kalbos komisijos (VLKK) sprendimas pritarti siūlymams plėsti nelietuviškų rašmenų ir diakritinių ženklų vartojimą oficialiuose dokumentuose.
Primenama, kad Seime įregistruotas Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo projektas (Projektas) siūlo oficialiuose dokumentuose leisti vartoti įvairių kalbų diakritinius ženklus. Toks reguliavimas, TF teigimu, gali sukelti praktines problemas valstybės registruose, informacinėse sistemose ir viešajame administravime, apsunkinti vardų tarimą, kirčiavimą, dokumentų tvarkymą bei asmens identifikavimą. Taip pat painiavą gali sukelti skirtingas garso ir rašmens santykis, daugėtų rašybos įvairavimo ir nevienodos vartosenos atvejų, o tai apsunkintų sklandžią viešąją komunikaciją.
Būtent dėl šių priežasčių Lietuvių kalbos instituto Mokslo taryba 2026 m. gegužės 7 d. nepritarė Projektui, pažymėdama, kad siūlomas teisinis reguliavimas kelia grėsmę valstybinės lietuvių kalbos sistemos stabilumui ir neatitinka konstitucinio valstybinės kalbos apsaugos principo.
VLKK sprendimas – lietuvių kalbos išdavystė
Tačiau VLKK, priešingai – pritarė siūlomam Projektui, tuo iš esmės suduodama mirtiną smūgį valstybinei lietuvių kalbai. Šis sprendimas neabejotinai yra precedento neturinti lietuvių kalbos išdavystė.
Aklai vykdydama 2023 m. gruodžio 28 d. Konstitucinio teismo įrašytą ideologinį ir politinį valdžios užsakymą griauti istoriškai susiklosčiusius lietuvių kalbos raidyną ir rašybos sistemą, VLKK nekėlė pagrįsto klausimo – o kas šiuo metu neleidžia remtis iki šiol įprasta praktika pavardę rašyti lietuviškai, o skliaustuose pateikti autentišką jos formą?
Akivaizdu, kad atsisakius oficialiai įteisintos lietuviškos kitataučių Lietuvos piliečių vardų ir pavardžių perrašos bus griaunami valstybinės kalbos norminiai pagrindai ir sudarytos prielaidos eliminuoti lietuvių kalbą iš oficialiosios vartosenos. Plečiantis nelietuviškų rašmenų ir diakritinių ženklų vartojimui, lietuviškų tekstų rašyba taps pernelyg sudėtinga ir nenuosekli.
Toks suplanuotas ir nuoseklius šitokio masto lietuvių kalbos sudarkymas neturi precedento jokioje valstybėje – Lietuva taps pirmąja šalimi pasaulyje, kurioje būtų leista taip ciniškai tyčiotis iš valstybę sukūrusios titulinės tautos ir jos kalbos, – skelbiama TF kreipimesi.
VLKK lietuvių kalbos išdavystė yra dar slogesnė tuo, kad ją vykdo ne atviri lietuvybės priešai, o institucija, kurios pareiga – saugoti ir ginti valstybinę kalbą.
TF pažymi, kad VLKK pirmininkei Violetai Meiliūnaitei ir Komisijos nariams, pritarusiems šiam projektui, negresia nei tremtis, nei kalėjimas, nei represijos, kurias išgyveno kovotojai už Lietuvos laisvę ir lietuvišką žodį. Juk pati VLKK pirmininkė ir Komisijos nariai, pritarę sprendimui suduoti triuškinantį smūgį lietuvių kalbai, nepatyrė nė dalies tų grėsmių ir aukų, kurias dėl Lietuvos laisvės ir lietuviško žodžio išsaugojimo teko patirti ankstesnėms gimtosios kalbos sergėtojų ir gynėjų kartoms. VLKK sprendimo pasekmės neabejotinai taps ilgalaike ir sunkiai nuplaunama gėdos dėme jų biografijose, – teigia TF.
Ar visuomenė prarado savimonės, tautinės savigarbos ir orumo likučius?
TF Kreipimesi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimo narius, Vyriausybę, VLKK ir visuomenę kelia esminį klausimą:ar lituanistų bendruomenė liks nebyli stebėtoja, ar vis dėlto atsiras profesinės savigarbos ir moralinės atsakomybės suvokimas? Ar lietuvių kalbos mokytojai, mokslininkai ir kultūros žmonės supras, kad nuo valstybinės kalbos statuso tiesiogiai priklauso ir lituanistikos prestižas, ir pačios lietuvių kalbos ateitis? Ar lietuvių tauta dar pasirengusi ginti savo kalbą kaip valstybės ir tautinės tapatybės pagrindą?
Šiuo kritiniu momentu ginti savo gimtąją kalbą nesiryžtanti visuomenė atrodo praradusi paskutinius savo kalbinės savimonės, tautinės savigarbos ir pilietinio orumo likučius, – teigiama kreipimesi. Abejingai stebėdama savo gimtosios kalbos darkymą ir jos normų ardymą, ji išsižada svarbiausių atramų – lietuvių kalbos, istorinės atminties ir tradicijų. Tokia visuomenė nebėra savo valstybės ir kultūros gynėja. Tai pasyvi ir romi masė, be valios stebinti savo pačios tautinės tapatybės nykimą.
VLKK perteklinė institucija
Kita vertus, TF teigimu, VLKK, pritardama tokiems sprendimams, pati nukirto šaką, ant kurios sėdi. Institucija, kurios paskirtis yra prižiūrėti ir saugoti valstybinę lietuvių kalbą, iš esmės prarado moralinį ir profesinį pagrindą tai daryti, nes pati ima teisinti lietuvių kalbos normų ardymą ir svetimų kalbų rašybos normų perkėlimą į oficialiąją vartoseną.
Jei su valstybine kalba leidžiama šitaip elgtis, kyla pagrįstas klausimas, kokia apskritai lieka tokios institucijos paskirtis. Ar valstybei reikalinga institucija, įsteigta ginti lietuvių kalbą, kuri pati atsitraukia nuo pareigos saugoti vieną svarbiausių Lietuvos valstybingumo pamatų? Jeigu valstybinės kalbos normos tampa reliatyvios, o oficialiojoje vartosenoje leidžiama vis platesnė svetimų kalbų rašybos invazija, kyla klausimas, kokia apskritai lieka VLKK paskirtis? Kam reikalinga institucija, įsteigta saugoti ir prižiūrėti lietuvių kalbą, jeigu ji pati atsisako savo pagrindinės misijos ir atveria kelią sistemingam valstybinės kalbos silpninimui?
Atsižvelgdamas į tai, Tautos forumas reikalauja:
- Valstybinę lietuvių kalbos komisiją nedelsiant atšaukti savo pritarimą Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo Nr. XIV-903 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo projektui ir viešai paskelbti vardus ir pavardes Komisijos narių, pritarusių šiam projektui.
- Lietuvos Respublikos Seimą įvertinti VLKK pirmininkės Violetos Meiliūnaitės ir Komisijos narių atsakomybę dėl sprendimų, kurie prieštarauja valstybinės kalbos apsaugos principams, bei atleisti Violetą Meiliūnaitę iš VLKK pirmininkės pareigų.
Kreipimasis adresuotas šalies Prezidentui, Seimo nariams, Vyriausybei, Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, valstybės institucijoms, akademinei bendruomenei, švietimo įstaigoms, kultūros organizacijoms, žiniasklaidai ir visiems Lietuvos piliečiams, kuriems rūpi valstybinės lietuvių kalbos ateitis.