Tautos forumas pareikalavo valstybės ir savivaldybės institucijas nustatyti asmeninę atsakomybę už neteisėtą vieno žymiausių Lietuvos psichiatrų ir psichoterapeutų Aleksandro Alekseičiko-Kirinovo atleidimą iš darbo ir dėl to Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrui padarytą finansinę žalą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pripažino, kad gydytojas buvo atleistas neteisėtai – jo viešai išsakyta asmeninė nuomonė nepagrįstai prilyginta šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui.
LAT taip pat pažymėjo, kad interviu tekstai (interviu rengė „Šiaurės Atėnų“ žurnalistė Rasa Navickaitė) prieš paskelbimą su A. Alekseičiku-Kirinovu nebuvo suderinti. Byloje nebuvo nei pacientų, nei gydytojui pavaldžių darbuotojų skundų dėl psichiatro profesinės veiklos, neįrodytas realus jos neigiamas poveikis gydymo įstaigos reputacijai.
2026 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas, iš naujo išnagrinėjęs LAT grąžintą bylos dalį, nusprendė gydytojui priteisti iš Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro virš 80 tūkst. eurų.
Tautos forumo vertinimu, A. Alekseičiko-Kirinovo atleidimas tapo sąmoningo viešo ideologinio persekiojimo kampanijos rezultatu. Iškilaus psichiatro sistemingo persekiojimo kampanija prasidėjo 2024 m. birželį laikraščiui „Šiaurės Atėnai“ paskelbus Rasos Navickaitės parengtą ir su pašnekovu galutinai nesuderintą interviu.
Po publikacijos Lietuvos psichologų sąjunga kreipėsi į Seimo komitetus, Sveikatos apsaugos ministeriją, Vilniaus miesto savivaldybę, profesines organizacijas ir gydymo įstaigos vadovybę, ragindama vertinti gydytojo pasisakymus bei jo profesinę veiklą.
Viešojoje kampanijoje taip pat dalyvavo Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė ir tuometis Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
Susidorojimo su ideologijai nepaklūstančiais asmenimis schema
Tautos forumas įžvelgia susidorojimo su ideologijai nepaklūstančiais asmenimis mechanizmą – pirmiausia autoritetingas, tačiau vyraujančiai ideologijai neparankus asmuo paskatinamas atvirai išsakyti savo pažiūras, o jo mintys paskelbiamos nesuderinus galutinio teksto ir atskiriamos nuo platesnio konteksto.
Tuomet profesinės organizacijos kreipimaisi, politikų pareiškimais ir žiniasklaidos publikacijomis sudaromas plataus visuomeninio pasmerkimo įspūdis, o vertinamieji teiginiai pateikiami tarsi nustatyti faktai. Galiausiai darbdaviui daromas spaudimas skirti griežčiausią sankciją. Taip profesinės etikos ir žmogaus teisių retorika paverčiama kitaminčių diskreditavimo, profesinio pašalinimo ir visuomenės įbauginimo priemone.
Dėl psichiatrijos naudojimo politinei ir ideologinei kontrolei
Tautos forumo vertinimu, gydytojo persekiojimo atvejis atskleidė pavojų psichiatriją pajungti ideologinei kontrolei, o viešą pasmerkimą, institucinį spaudimą ir profesines sankcijas paversti susidorojimo su kitaminčiais priemonėmis.
Tačiau LAT pripažinus gydytojo atleidimą neteisėtu, ši schema nesuveikė, užkrovusi didelę finansinę naštą viešajai gydymo įstaigai, o tai reiškia – visuomenei.
Tautos forumas su tuo kategoriškai nesutinka, nes jo vertinimu, nei viešoji gydymo įstaiga, nei mokesčių mokėtojai neprivalo apmokėti konkrečių asmenų tyčiniais veiksmais gydytojui sukeltą žalą.
Mes nesutinkame, kad konkrečių asmenų neteisėti veiksmai ištirptų kolektyvinėje atsakomybėje, būtų užglaistyti komisijų ar valdybų sprendimais – psichiatro persekiojimo iniciatoriai ir sprendimus priėmę bei įforminę asmenys privalo atlyginti padarytą žalą regreso tvarka, – teigiama išplatintame reikalavime.
Tautos forumas reikalauja:
- Vilniaus miesto savivaldybę inicijuoti tarnybinį tyrimą, nustatyti visus asmenis, dalyvavusius priimant sprendimą atleisti A. Alekseičiką-Kirinovą.
- Įvertinti Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus Martyno Marcinkevičiaus tinkamumą toliau vadovauti įstaigai.
- Regreso tvarka iš atsakingų asmenų išieškoti gydymo įstaigai padarytą žalą, kad ji nebūtų atlyginama mokesčių mokėtojų lėšomis.
- Lietuvos psichologų sąjungą – viešai atsiprašyti gydytojo ir prisidėti prie jam padarytos žalos atlyginimo. LPS nariai taip pat raginami spręsti dėl psichiatrą diskreditavusių buvusių valdybos narių tolesnės narystės šioje sąjungoje.
- Jūratės Juškaitės ir Tomo Vytauto Raskevičiaus viešai atsiprašyti A. Alekseičiko-Kirinovo.
- „Šiaurės Atėnų“ redakcijos ir interviu autorės Rasos Navickaitės taip pat įvertinti sukeltus padarinius ir viešai atsiprašyti gydytojo.
Tautos forumas pabrėžia, kad neteisėtų sprendimų finansinė našta negali būti perkeliama visuomenei – už padarytą žalą, nustačius visas teisinės atsakomybės sąlygas, turi atsakyti ją sukėlę asmenys ir organizacijos. Už neteisėtą gydytojo atleidimą ir jam padarytą žalą turi mokėti ne mokesčių mokėtojai, o tie asmenys ir organizacijos, kurių veiksmai bei sprendimai šią žalą sukėlė, jeigu jų atsakomybė bus nustatyta teisės aktų nustatyta tvarka.
Tautos forumo reikalavimą pasirašė:
Gaudentas Aukštikalnis, Alina Laučienė, Neringa Paškevičienė, Kęstutis Dubnikas, Algimantas Jankauskas, Laisvūnas Šopauskas, Saulius Dinda, Almantas Stankūnas, Gintautas Terleckas, Valentinas Šapalas, Vytautas Radžvilas, Gintaras Rinkevičius, Julius Neviera, Edvardas Sinickas, Vilius Antanas Adomaitis, Valdas Kuckailis, Daiva Jakubonienė, Auksė Valantinienė, Vida Nacytė, Lidija Veličkaitė, Eglė Lesniauskienė, Erikas Černauskas, Kęstutis Pakštas, Jolanta Mažylė, Vytautas Daraškevičius, Ignė Aperavičiūtė, Algimantas Saulėnas, Jurgita Goštautaitė, Dalia Laumelienė, Tautvydas Galinis, Ramūnas Kairys, Dobilas Kezys, Algimantas Merkevičius, Valdas Daraškevičius, Robertas Vitkauskas, Petras Gudynas, Virginija Kubilienė.
Reikalavimui pritaria:
Akademikas Arvydas Janulaitis; poetas, publicistas dr. Vytautas Rubavičius; žurnalistė Danutė Jokubėnienė; verslininkas Mindaugas Karalius; Laisvės kovų dalyvis Robertas Grigas; tautodailininkas Algimantas Sakalauskas, režisierius, Nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatas Albertas Žostautas; filosofas Edvardas Čiuldė, politologas Marius Kundrotas; filosofas Arūnas Bingelis; statybininkas Donatas Bražiūnas; ekonomistė Aldona Bražiūnienė; žurnalistė Angelina Liaudanskienė; miškininkas Bronius Liaudanskas; ekologas, inžinierius Romualdas Mažylis; pedagogė Rita Variakojienė; inžinierius Evaldas Židonis; švietimo sektoriaus darbuotojas, fizikas Eduardas Daujotis; skulptorius Gitenis Umbrasas; psichologas VU profesorius Albinas Bagdonas; ekonomistas, VU profesorius Romas Lazutka; psichologas, psichoterapeutas, publicistas profesorius Gedminas Navaitis; akademikas, profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras, tikrasis LMA narys Jonas Grigas; biofizikas doc. dr. Arimantas Raškinis; Egidijus Zulonas; filologė Bronislava Irena Tumavičiūtė.
Reikalavimui taip pat pritaria:
Politinė partija „Sąjūdis už miškus – Jaunoji Lietuva“ – Stanislovas Buškevičius, pirmininkas.
Paskelbus reikalavimą, prie jo prisijungė:
medikė Regina Biekšienė; pedagogė Adelė Čepienė; lakūnas Dainius Čepas; inžinierė-technologė Grata Matusevičienė; telekomunikacijų ryšių inžinierius Darijus Januška; pedagogė, poetė, dainų kūrėja ir atlikėja Birutė Gaučienė; inžinierė Valdonė Jociuvienė; socialinio darbo magistrė Birutė Ona Bendinskaitė; kino režisierė Janina Lapinskaitė; inžinierė Zita Ikamaitė; fizikas dr. Arūnas Grumadas.