„Nerimą kelia tai, kad sprendimus dėl informacijos pašalinimo priimtų ne nepriklausomas teismas, o administracinės institucijos. Tokia tvarka sudaro prielaidas politiniam spaudimui, savicenzūrai ir piktnaudžiavimui valdžia“, – sakoma Tautos forumo (TF) pareiškime Lietuvos Respublikos Prezidentui dėl Visuomenės informavimo įstatymo pataisų.
Praėjusią savaitę Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis nepriimtina informacija gali būti pašalinta iš viešosios erdvės vienasmeniu administracinės institucijos pareigūno sprendimu, t. y. minėto įstatymo 48 ir 50 straipsnių pakeitimai Lietuvos radijo ir televizijos komisijai bei Žurnalistų etikos inspektoriui suteikia teisę duoti privalomus nurodymus tarpininkavimo paslaugų teikėjams pašalinti informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti.
Istorija ne kartą parodė, kad gerais norais kelias pragaran grįstas
Pareiškime pabrėžiama, kad šių įstatymo pataisų iniciatorė Seimo narė Daiva Ulbinaitė viešai yra teigusi, jog kova su dezinformacija turi tapti vienu svarbiausių valstybės prioritetų, esą Kremliaus dezinformacijos ir propagandos mašina, pasitelkdama automatizuotus botus, trolius, dirbtinį intelektą, prokremlišką žiniasklaidą, pseudožurnalistus ir vietos bendrininkus, veikia visu pajėgumu, todėl valstybės atsakas turi būti adekvatus.
Tačiau pareiškimo Prezidentui autoriai akcentuoja, kad istorija ne kartą parodė, jog plačiai suformuluoti įgaliojimai, iš pradžių skirti tik kovai su išorės propaganda, ilgainiui būna panaudojami ir politinėms diskusijoms, nepatogioms nuomonėms ar teisėtai kritikai riboti.
Pažymėtina, kad Įstatymo 48 ir 50 straipsnių pakeitimai iš esmės išplečia abiejų minėtų institucijų kompetenciją. Iki šiol Lietuvos radijo ir televizijos komisija vykdė transliuotojų priežiūrą, o Žurnalistų etikos inspektorius atliko tyrimus, nagrinėjo skundus ir teikė išvadas.
Nors Visuomenės informavimo įstatymo pataisoje daroma nuoroda į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/2065 (Skaitmeninių paslaugų aktą), šis reglamentas pats savaime nesuteikia nacionalinėms institucijoms neribotos diskrecijos riboti informacijos sklaidą.
Priešingai, teigia Pareiškimo prezidentui autoriai, minėtas reglamentas nustato griežtus teisėtumo, būtinybės, proporcingumo ir veiksmingos teisminės kontrolės reikalavimus. O priėmus pataisas abi institucijos įgytų teisę administracine tvarka riboti viešosios informacijos sklaidą internete.
TF teigia, kad demokratinėje valstybėje žodžio laisvės ribojimas turi būti išimtinė priemonė, taikoma tik esant aiškiam teisiniam pagrindui ir užtikrinant veiksmingą teisminę kontrolę.
Gegužės mėnesį Vyriausybė pripažino, kad projektas tobulintinas
TF atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2026 m. gegužės 6 d. nutarime Nr. 324 pripažino, jog projektas tobulintinas, nes jo nuostatos nepakankamai užtikrina Konstitucijoje įtvirtintą žodžio laisvės apsaugą.
Vyriausybė pati pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė ir 44 straipsnyje įtvirtintas viešosios informacijos cenzūros draudimas reikalauja išlaikyti griežtą pusiausvyrą tarp valstybės pareigos kovoti su žalinga informacija ir žmogaus teisės laisvai skleisti informaciją. Vyriausybė pabrėžė, kad bet kokie ribojimai privalo būti proporcingi siekiamam tikslui.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad žodžio laisvė yra viena svarbiausių demokratinės valstybės vertybių, o jos ribojimai gali būti nustatomi tik išimtiniais atvejais ir privalo atitikti proporcingumo principą.
Tokios pat pozicijos nuosekliai laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, akcentuodamas, kad saviraiškos laisvė saugo ne tik visuomenei priimtiną, bet ir šokiruojančią, žeidžiančią ar nerimą keliančią informaciją.
Pataisos nepakankamai užtikrina šalies Konstitucijoje įtvirtintą žodžio laisvės apsaugą
TF pareiškime Prezidentui sakoma, kad itin svarbu, jog Vyriausybė konstatavo, kad įstatyme nėra aiškiai nustatyta, dėl kokios konkrečios informacijos Lietuvos radijo ir televizijos komisija bei Žurnalistų etikos inspektorius galėtų duoti privalomus nurodymus. Vyriausybė pagrįstai atkreipė dėmesį, kad nėra aišku, ar naujieji įgaliojimai būtų taikomi tik dėl dezinformacijos, karo propagandos ir karo kurstymo, ar dėl bet kokio neteisėtu pripažinto turinio.
TF nuomone, šios pataisos iš esmės suteikia administracinėms institucijoms cenzūros įgaliojimus, kurie gali būti taikomi ne tik akivaizdžiai neteisėtam turiniui, bet ir visuomenei reikšmingoms diskusijoms, politinei kritikai ar nepatogioms nuomonėms slopinti.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija ir Žurnalistų etikos inspektorius gali turėti įgaliojimus apriboti skleidžiamą informacija, kuri kelia realią grėsmę nacionaliniam saugumui arba šiurkščiai pažeidžia viešąją moralę, pavyzdžiui: skleidžiama karo propaganda, kurstomas karas, raginama prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę ar pažeisti teritorijos vientisumą, skleidžiama, propaguojama ar reklamuojama pornografija.
Įstatymo pataisomis įteisinama cenzūra
TF nuomone, šiuo atveju administracinės institucijos įgyja teisę apskritai spręsti, kokia informacija gali likti viešojoje erdvėje. Tokiu būdu Įstatymu yra įteisinama cenzūra, interneto platformų savicenzūra ir neproporcingas žodžio laisvės ribojimas.
Išeitis – Prezidento veto
TF prašo Prezidento pasinaudoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos suteikta veto teise – nepasirašyti šio įstatymo ir grąžinti jį Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti, siūlant įtvirtinti aiškius konstitucinius saugiklius, užtikrinančius veiksmingą teisminę kontrolę, proporcingumą ir saviraiškos laisvės apsaugą, suderintą įstatyme su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 ir 44 straipsnių nuostatomis.
Prezidento laukia principinis apsisprendimas
TF pabrėžia, kad šiandien nuo Prezidento sprendimo priklauso ne tik šių įstatymo pataisų likimas, bet ir paties valstybės vadovo vieta Lietuvos istorijoje. Prezidentas turi principingai apsispręsti – ar taps pirmuoju nepriklausomos Lietuvos Prezidentu, kurio parašas įteisins administracinę cenzūrą, ar Prezidentu, kuris apgins Lietuvos Respublikos Konstituciją ir neleis cenzūrai sugrįžti į Lietuvą.
Tautos forumo vardu pareiškimą pasirašė Gaudentas Aukštikalnis, Alina Laučienė, Neringa Paškevičienė, Kęstutis Dubnikas, Algimantas Jankauskas, Laisvūnas Šopauskas, Saulius Dinda, Almantas Stankūnas, Gintautas Terleckas, Algimantas Saulėnas, Valentinas Šapalas, Vytautas Radžvilas, Algirdas Židonis
Beje, ypač stebina politinių partijų tyla. Nė viena jų viešai nepasmerkė bandymo suteikti administracinėms institucijoms teisę cenzūruoti informaciją – spręsti, kuri gali pasiekti visuomenę, o kuri – ne. Vienintelė politinė partija, palaikiusi Tautos forumo kreipimąsi į Prezidentą dėl šių pataisų vetavimo, buvo „Jaunoji Lietuva“.